01. Įvadinė dalis

Įmonėse, kuriose darbuotojai tvarko krovinius rankomis, kaulų ir raumenų sistemos sutrikimų (toliau – KRSS) rizika yra nuolatinis iššūkis darbuotojų saugai ir sveikatai.

KRSS yra viena iš dažniausių profesinių sveikatos problemų, sukeliančių finansinius nuostolius dėl darbuotojų nedarbingumo, gydymo išlaidų ir sumažėjusio darbo našumo. Įprasta priemonė šiai rizikai mažinti – mokyti darbuotojus taisyklingos krovinių kėlimo technikos. Tačiau ar šie mokymai tikrai veiksmingi, ir kodėl jie gali būti ne tik neefektyvūs, bet ir žalingi?

Šiame įraše analizuosime, kodėl vien tik tradiciniai mokymai nėra pakankama priemonė KRSS prevencijai, ir aptarsime visapusišką požiūrį, apimantį ir kitas rizikos valdymo priemones.  

02. Kodėl tradiciniai „kaip kelti teisingai“ mokymai neveikia?

Nepaisant plačiai paplitusio įsitikinimo, kad mokymai apie taisyklingą kėlimo techniką gali užkirsti kelią kaulų ir raumenų sistemos sutrikimams (KRSS), ergonomikos specialistai, tarptautinės rekomendacijos ir geroji praktika rodo, jog šių mokymų poveikis KRSS prevencijai yra ribotas ir jie gali kelti tam tikrą riziką. Kodėl taip yra?

• Praktinio pritaikomumo realioms sąlygoms iššūkiai. Darbo vietose krovinių įvairovė didelė, sąlygos skiriasi, todėl vienos „teisingos“ technikos pritaikyti neįmanoma. Krovinių svoris gali būti netikėtas, jie gali slysti, būti nestabilūs. Dažnai tenka dirbti ribotoje erdvėje arba skubėti, o tai neleidžia laikytis „idealios“ kūno padėties.

• Individualūs veiksniai. Darbuotojų fizinės savybės (jėga, ištvermė, lankstumas, ūgis) skiriasi. Ankstesnės traumos ir amžius taip pat turi įtakos rizikai.  

• Dėmesio nukreipimas nuo esminių problemų. Tradiciniai mokymai per daug dėmesio skiria individualiai technikai, o ne sisteminėms problemoms. Prieš mokant kėlimo technikos, reikėtų spręsti, ar įmanoma išvengti rankinio krovinių tvarkymo. Įmonės turėtų pertvarkyti darbo procesus, automatizuoti arba mechanizuoti procesus, sumažinti kėlimo dažnumą ir atstumą, pagerinti darbo vietos ergonomiką.  

• Netikras saugumo jausmas. Po trumpų mokymų darbuotojai gali pervertinti savo galimybes ir kelti per sunkius svorius, manydami, kad „teisinga“ technika apsaugos.

03. Sprendimas: visapusiška ergonomikos programa KRSS prevencijai

Efektyvus KRSS rizikos valdymas reikalauja visapusiškų strategijų, apimančių tinkamą procesų planavimą ir valdymą:

A. Darbo vietos įrengimą ir išplanavimą.  

B. Darbo organizavimą ir procesus.  

C. Darbuotojų įtraukimą.  

D. Ergonominius ir psichosocialinius rizikos veiksnius.  

E. Darbo aplinkos sąlygas.  

F. Tvarkomų krovinių charakteristikas.  

G. Pagalbinių priemonių ir įrangos parinkimą bei naudojimą.  

---

Panagrinėkime tai detaliau:

A. Darbo vietos įrengimas ir išplanavimas

Veiksmingiausias būdas minimizuoti riziką – projektuoti darbo vietą, atsižvelgiant į darbuotojų gebėjimus ir ribotumus. Reikia vadovautis pagrindiniu ergonomikos principu – pritaikyti darbą žmogui, o ne žmogų darbui. Ergonomikos principų taikymas kartu su inžineriniais sprendimais leidžia efektyviai valdyti su krovinių tvarkymu susijusią riziką.

B. Darbo organizavimas ir procesai

Kai visiškai pašalinti rankinio krovinių tvarkymo rizikos neįmanoma, būtina planuoti ir taikyti technines bei organizacines prevencijos priemones. Šios priemonės, įtvirtintos įmonės vidaus dokumentuose, padeda sumažinti pavojų, kylančių dėl rankinio krovinių tvarkymo. Pavyzdžiui, riziką mažina:

• Darbuotojų rotacija. Darbuotojų keitimas tarp skirtingų užduočių, ypač tų, kurios reikalauja skirtingų raumenų grupių darbo.

• Darbo krypties keitimas. Reguliarus darbo krypties keitimas, kad būtų išvengta pasikartojančių judesių ta pačia kryptimi.

• Apribojimų nustatymas. Pavyzdžiui, nustatant, kokio maksimalaus aukščio gali būti kraunamos lentynos ar stelažai.

• Kiti darbo organizavimo pakeitimai. Pavyzdžiui, krovinių kėlimas komandoje, kai krovinio svoris viršija nustatytas normas.

• Fizinio pasirengimo skatinimas. Nors tai nėra tiesioginė prevencijos priemonė, geras bendras fizinis pasirengimas, ypač stiprūs nugaros ir pilvo raumenys, gali padėti sumažinti KRSS riziką. Įmonė gali skatinti darbuotojų fizinį aktyvumą, pavyzdžiui, organizuodama mankštas darbo vietoje ar prieš/po darbo, remdama darbuotojų sporto klubų lankymą, teikdama informaciją apie sveiką gyvenseną ir fizinio aktyvumo naudą.

Šiame kontekste svarbų vaidmenį atlieka ir tinkamai suplanuoti mokymai. Kaip ir bet kuris kitas įgūdis, saugus rankinis krovinių tvarkymas reikalauja laiko, pastangų ir tikslingos praktikos.

Norint efektyviai sumažinti KRSS riziką, mokymai turi apimti ne tik teoriją, bet ir praktinius užsiėmimus, kurių metu darbuotojai mokomi:

• Atpažinti KRSS sukeliančius rizikos veiksnius, susijusius su rankiniu krovinių tvarkymu.

• Laikytis saugių darbo procedūrų.

• Suprasti konkrečias su jų darbu susijusias rizikas ir taikomas prevencijos priemones.

• Saugiai atlikti rankinio krovinių tvarkymo užduotis, įskaitant tinkamą pagalbinių priemonių, įrankių ir įrangos naudojimą.

• Pranešti apie problemas, susijusias su krovinių tvarkymu, pastebėtus rizikos veiksnius ir įrangos gedimus.

Tinkamai organizuojant darbą, diegiant ergonomiškus sprendimus ir užtikrinant nuolatinį darbuotojų mokymą, galima reikšmingai sumažinti KRSS riziką tvarkant krovinius rankomis.

C. Darbuotojų įtraukimas

Ergonomikos programa turi būti kuriama ir įgyvendinama kartu su darbuotojais, o ne jiems. Tie, kurie kasdien atlieka darbą, geriausiai žino jo specifiką, sunkumus ir galimus patobulinimus. Todėl darbuotojų įtraukimas į rizikos vertinimą, sprendimų priėmimą ir pokyčių įgyvendinimą yra kritiškai svarbus.

Kaip tai padaryti?

• Reguliarūs susirinkimai ir diskusijos. Organizuokite susirinkimus, kuriuose darbuotojai galėtų laisvai išsakyti savo nuomonę apie esamas problemas, teikti pasiūlymus ir aptarti planuojamus pokyčius.

• Apklausos. Naudokite anonimines apklausas, kad sužinotumėte darbuotojų nuomonę apie darbo sąlygas, rizikos veiksnius ir galimus sprendimus.

• Pasiūlymų sistemos. Sukurkite sistemą, kuri leistų darbuotojams lengvai ir patogiai teikti pasiūlymus, kaip pagerinti darbo vietos ergonomiką.

• Stebėjimai darbo vietoje. Reguliariai stebėkite darbuotojų darbą, fiksuokite problemas.

• Grįžtamojo ryšio užtikrinimas. Būtinai pateikite darbuotojams grįžtamąjį ryšį apie jų pasiūlymus.

• Mokymai. Įtraukite darbuotojus į mokymus, kad jie ne tik išmoktų saugiai dirbti, bet ir suprastų, kodėl svarbu laikytis tam tikrų taisyklių.

Svarbiausia – sukurti atvirą ir pasitikėjimu grįstą atmosferą, kurioje darbuotojai jaustųsi saugūs išsakyti savo nuomonę ir teikti pasiūlymus, žinodami, kad į juos bus atsižvelgta.

D. Ergonominiai ir psichosocialiniai rizikos veiksniai

Ergonominiai rizikos veiksniai, tokie kaip didelės jėgos naudojimas, nepatogios padėtys, pasikartojantys judesiai, didina fizinę apkrovą ir KRSS riziką.

Psichosocialiniai rizikos veiksniai atsiranda dėl psichologinio streso, kurį sukelia, pavyzdžiui, dideli lūkesčiai darbo našumui ar nepakankama darbo kontrolė.

Nelaimingi atsitikimai dažnai įvyksta dėl darbuotojui daromo spaudimo atlikti darbą per nustatytą laiką, o tai verčia jį labiau skubėti ir rizikuoti. Todėl svarbu užtikrinti, kad tokie veiksniai nekeltų darbuotojams papildomo streso ir nebūtų svarbesni už jų saugą ir sveikatą.

E. Darbo aplinkos sąlygos

Svarbu nustatyti ir palaikyti darbo aplinkos sąlygų standartą. Tinkamas apšvietimas, tvarkingas ir neslidus grindų paviršius mažina nelaimingų atsitikimų tikimybę. Taip pat būtina kurti ir puoselėti teigiamą darbo saugos kultūrą įmonėje.  

F. Tvarkomų krovinių charakteristikos

Būtina užtikrinti, kad darbo užduotys ir tvarkomi kroviniai nekeltų pavojaus darbuotojų sveikatai ir saugai. Planuojant darbus, reikia įvertinti, kad kiekvieno darbuotojo fiziniai gebėjimai ir galimybių ribos yra skirtingi. Siekiant sumažinti KRSS riziką, reikia nustatyti aiškius krovinių charakteristikų standartus arba saugias ribas (svorio, dydžio, formos, pakuotės) ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi.

G. Pagalbinių priemonių ir įrangos parinkimas bei naudojimas

Pagalbinių priemonių ir įrangos naudojimas yra viena iš rizikos valdymo priemonių. Pagal prevencijos priemonių hierarchiją, asmeninės apsaugos priemonės (AAP) yra mažiausiai efektyvi priemonė, nes jos nepašalina pavojaus, o tik siekia sumažinti jo poveikį darbuotojui. Rizikos valdymas priklauso nuo to, ar tinkamai parinktos AAP, ar darbuotojai apmokyti jas naudoti ir ar jie jas nuolat naudoja. Netinkamas AAP naudojimas (pvz., riešo ar nugaros įtvarų) gali netgi padidinti riziką.

Tinkamai parinkta ir naudojama įranga bei pagalbinės priemonės gali reikšmingai sumažinti arba panaikinti su rankiniu krovinių tvarkymu. Pavyzdžiui:

• Įvairūs vežimėliai, keltuvai.
• Transporteriai, konvejeriai.
• Kranai, manipuliatoriai.
• Kroviniai su specialiomis įpjovomis ar rankenomis bei reguliuojamo aukščio stalai ir kiti paviršiai.
• Egzoskeletai, robotizuotos rankos ar kiti dėvimi ar stacionarūs įrenginiai.

Svarbu, kad tiek AAP, tiek pagalbinės priemonės būtų parenkamos ir naudojamos kartu su kitomis techninėmis bei organizacinėmis prevencijos priemonėmis.

04. Išvados ir apibendrinimas

Tradiciniai „kaip taisyklingai kelti“ mokymai neišsprendžia esminių krovinių tvarkymo rankomis problemų ir gali netgi sukelti daugiau žalos nei naudos.

Norint pasiekti realių ir ilgalaikių rezultatų, rekomenduojama įdiegti visapusišką ergonomikos programą, kuri apima rizikos vertinimą, prevencijos priemonių hierarchijos taikymą, darbuotojų įtraukimą, tikslingus, konkrečiai darbo vietai ar darbo procesui pritaikytus mokymus su praktiniais užsiėmimais, nuolatinį tobulėjimą ir ergonomikos kultūros kūrimą.

Tai yra veiksmingiausias būdas apsaugoti darbuotojų sveikatą, sumažinti KRSS riziką ir pagerinti įmonės veiklos rezultatus.  

Susijusios paslaugos:

• Ergonomika