01. Įvadas

Kritimai iš aukščio išlieka viena dažniausių sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų priežasčių įvairiose pramonės šakose – statybose, energetikoje, sandėliavime, telekomunikacijose ir daugelyje kitų.

Nepaisant griežtų saugos reikalavimų ir nuolat tobulėjančių apsaugos priemonių, tragedijos vis dar įvyksta. Dažnai to priežastis – ne tik netinkamas saugos priemonių naudojimas, bet ir klaidingas jų parinkimas.

Šiame įraše aptarsime kritimo iš aukščio apsaugos priemonių hierarchiją, kuri padės jums sistemingai įvertinti rizikas ir pasirinkti efektyviausias priemones, užtikrinančias maksimalią darbuotojų saugą. Taip pat pasidalinsime gerąja praktika, kuri padės išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų.

02. Kritimų iš aukščio problematika

Statistika negailestinga: kritimai iš aukščio sudaro reikšmingą dalį visų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe. Net ir nedidelis kritimas gali sukelti rimtus sužalojimus, tokius kaip kaulų lūžiai, galvos traumos ar vidaus organų pažeidimai.

Dažniausios kritimų priežastys:

• Netinkamas rizikos vertinimas – neįvertinami visi potencialūs pavojai, susiję su darbu aukštyje.
• Apsaugos priemonių trūkumas arba netinkamas jų naudojimas – darbuotojai neturi reikiamų priemonių, nenaudoja jų arba naudoja netinkamai.
• Netinkamas darbo organizavimas – darbai aukštyje nėra tinkamai suplanuoti ir koordinuojami.
• Nepakankamas darbuotojų mokymas – darbuotojai nežino, kaip saugiai dirbti aukštyje ir naudoti apsaugos priemones.
• Prastos būklės įranga – naudojama nepatikrinta, netvarkinga, pažeista ar tam netinkama įranga.

03. Kritimo iš aukščio apsaugos priemonių hierarchija

Siekiant užtikrinti maksimalią darbuotojų saugą dirbant aukštyje, būtina vadovautis kritimo iš aukščio apsaugos priemonių hierarchija. Ši hierarchija nustato prioritetus, pagal kuriuos reikia rinktis apsaugos priemones, pradedant nuo efektyviausių ir baigiant mažiausiai efektyviomis.

Pirmiausia, prioritetas turėtų būti teikiamas kritimo prevencijai, o ne kritimo sustabdymui. Tai reiškia, kad reikia stengtis išvengti darbo aukštyje, jei įmanoma, arba sukurti tokias darbo sąlygas, kad kritimas būtų neįmanomas. Ši hierarchija turėtų būti taikoma nuosekliai:

1. Eliminavimas – visiškas darbo aukštyje pašalinimas (pvz., įrangos perkėlimas į žemesnį lygį, darbų atlikimas ant žemės).
2. Pakeitimas – pavojingų darbų aukštyje pakeitimas saugesniais metodais (pvz., naudojant teleskopines priemones, nuotolinio valdymo įrangą).
3. Inžinerinės kontrolės – kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimas (pvz., turėklai, apsauginiai tinklai, darbinės platformos su aptvėrimais pagal EN ISO 14122).
4. Administracinės kontrolės – saugos procedūrų, darbo leidimų sistemos, mokymų ir priežiūros įgyvendinimas.
5. Asmeninės apsaugos priemonės (AAP) – kaip paskutinė priemonė, naudojamos individualios kritimo sustabdymo sistemos (pvz., viso kūno saugos diržai su amortizatoriais, savistabdos lynai).

1. Rizikos eliminavimas

Pats efektyviausias būdas apsisaugoti nuo kritimo iš aukščio – visiškai pašalinti šią riziką. Tai reiškia, kad, jei įmanoma, reikia vengti darbų aukštyje. Pavyzdžiui:

• Naudoti ilginimo įrankius – vietoj kopėčių ar pastolių, valant langus ar atliekant kitus darbus, naudoti įrankius su ilginimo kotais.
• Surinkti konstrukcijas ant žemės – jei įmanoma, surinkti kuo daugiau konstrukcijų elementų ant žemės ir tik tada kelti juos į viršų.
• Naudoti dronus ar kitas technologijas – atlikti apžiūras ar kitus darbus sunkiai pasiekiamose vietose be žmogaus įsikišimo.

2. Kolektyvinės apsaugos priemonės

Jei darbo aukštyje išvengti neįmanoma, kitas žingsnis – kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimas. Tai fiziniai barjerai, kurie apsaugo visus darbo zonoje esančius darbuotojus, nepriklausomai nuo jų individualių veiksmų. Pavyzdžiai:

• Apsauginiai turėklai ir atitvarai – įrengiami aplink atviras angas, pastolių kraštus, stogų perimetrą ir kitas pavojingas zonas.
• Apsauginiai tinklai – naudojami po darbo zona, kad sulaikytų krentančius darbuotojus ar daiktus.
• Platformos ir darbo aikštelės su apsauginiais borteliais – užtikrina saugų ir stabilų pagrindą darbui aukštyje.

Geroji praktika:

• Reguliariai tikrinkite kolektyvinių apsaugos priemonių būklę ir įsitikinkite, kad jos atitinka visus saugos reikalavimus.
• Užtikrinkite, kad kolektyvinės apsaugos priemonės būtų tinkamai įrengtos ir pritvirtintos.
• Neleiskite darbuotojams lipti ant turėklų ar kitų kolektyvinių apsaugos priemonių.

3. Ribojimo sistemos

Ribojimo sistemos – tai asmeninės apsaugos priemonės (AAP), kurios fiziškai apriboja darbuotojo judėjimą ir neleidžia jam priartėti prie pavojingos zonos krašto. Pavyzdžiai:

• Saugos diržai su riboto ilgio lynais – lyno ilgis parenkamas taip, kad darbuotojas negalėtų pasiekti kritimo zonos.
• Pozicionavimo sistemos – leidžia darbuotojui saugiai dirbti tam tikroje padėtyje, pavyzdžiui, ant stulpo ar bokšto.

Geroji praktika:

• Įsitikinkite, kad ribojimo sistema yra tinkamai pritaikyta prie darbo vietos ir užduoties.
• Patikrinkite, ar inkaravimo taškai yra pakankamai tvirti ir atitinka visus reikalavimus.
• Prieš naudojimą apžiūrėkite visus ribojimo sistemos komponentus (diržus, lynus, jungtis) ir įsitikinkite, kad jie nėra pažeisti.

4. Sulaikymo sistemos: apsauga kritimo atveju

Sulaikymo sistemos – tai AAP, kurios veikia tik kritimo atveju. Jos sulaiko krentantį darbuotoją ir sumažina kritimo pasekmes. Pavyzdžiai:

• Saugos diržai su amortizuojančiais lynais – amortizatorius sumažina smūgio jėgą kritimo metu.
• Inerciniai gaudikliai (kritimo stabdymo įtaisai) – automatiškai sustabdo kritimą, kai viršijamas nustatytas greitis.

Geroji praktika:

• Naudokite tik sertifikuotas ir patikrintas sulaikymo sistemas.
• Įsitikinkite, kad inkaravimo taškas yra pakankamai aukštai, kad kritimo atveju darbuotojas neatsitrenktų į žemę ar kitus objektus.
• Atkreipkite dėmesį į minimalų reikalingą aukštį. Šis aukštis apskaičiuojamas įvertinant:
  • Laisvo kritimo atstumą – atstumas, kurį darbuotojas nukrenta, kol suveikia sulaikymo sistema.
  • Amortizatoriaus pailgėjimo atstumą – atstumas, kuriuo pailgėja amortizatorius, stabdydamas kritimą.
  • Darbuotojo ūgį.
  • Saugos atsargą (paprastai bent 1 metras).
  • Visų naudojamų jungčių ilgius
  • Visų šių komponentų suma ir sudaro minimalų reikalingą aukštį, kad būtų išvengta susidūrimo su žeme ar kitais paviršiais/objektais žemiau.
  • Visada vadovaukitės gamintojo nurodymais dėl minimalaus reikalingo aukščio.
• Reguliariai tikrinkite sulaikymo sistemos būklę ir atlikite gamintojo nurodytus patikrinimus.
• Apmokykite darbuotojus, kaip teisingai naudoti sulaikymo sistemas, įskaitant ir gelbėjimo procedūras.
• Atkreipkite dėmesį į “švytuoklės efektą”: kritimo metu darbuotojas gali įsisiūbuoti ir atsitrenkti į šalia esančius objektus. Todėl svarbu ne tik vertikalus atstumas iki žemės, bet ir laisva erdvė aplink kritimo trajektoriją.
• Atsižvelkite į kritimo faktorių (“fall factor”):
  • Kritimo faktorius yra kritimo aukščio ir lyno (ar kito jungiamojo elemento), skirto kritimui sustabdyti, ilgio santykis. Jis parodo, kokia smūgio jėga teks darbuotojui kritimo metu.
  • Kritimo faktorius 0: Inkaravimo taškas yra virš galvos, o lynas yra įtemptas. Tai – idealus variantas, nes kritimo atstumas yra minimalus.
  • Kritimo faktorius 1: Inkaravimo taškas yra ties darbuotojo tvirtinimo tašku (pvz., ties juosmeniu).
  • Kritimo faktorius 2: Inkaravimo taškas yra ties darbuotojo kojomis. Tai – labai pavojinga situacija, nes kritimo atstumas yra dvigubai didesnis už lyno ilgį, o smūgio jėga gali būti kritinė.
  • Stenkitės, kad kritimo faktorius būtų kuo mažesnis (idealu – 0 arba 1). Kuo didesnis kritimo faktorius, tuo didesnė smūgio jėga ir sunkesnių sužalojimų rizika.
  • Visada laikykitės gamintojo rekomendacijų dėl maksimalaus leistino kritimo faktoriaus konkrečiai naudojamai įrangai.

5. Vidinės kontrolės priemonės: paskutinė apsaugos linija

Vidinės kontrolės priemonės – tai procedūros, mokymai, instrukcijos, ženklai ir kitos organizacinės priemonės, skirtos sumažinti kritimo riziką. Nors šios priemonės yra svarbios, jų efektyvumas labiausiai priklauso nuo darbuotojo sąmoningumo, elgesio ir drausmės, todėl jos laikomos mažiausiai veiksmingomis hierarchijos pakopoje. Pavyzdžiai:

• Darbo aukštyje instrukcijos – aiškiai apibrėžia saugaus darbo aukštyje taisykles ir procedūras.
• Saugos mokymai – supažindina darbuotojus su pavojais, susijusiais su darbu aukštyje, ir moko, kaip saugiai dirbti.
• Informaciniai ženklai ir įspėjimai – primena darbuotojams apie pavojus ir nurodo, kokių atsargumo priemonių reikia imtis.
• Leidimų sistema dirbti aukštyje.
• Paskutinės minutės rizikos vertinimas – saugos patikra prieš pat darbų pradžią.

Geroji praktika:

• Užtikrinkite, kad visi darbuotojai, dirbantys aukštyje, būtų tinkamai apmokyti ir instruktuoti bei turėtų gydytojo išvadą, kuri leidžia atlikti darbus aukštyje.
• Reguliariai atnaujinkite mokymus ir instrukcijas.
• Skatinkite darbuotojus aktyviai dalyvauti saugos procese, pranešti apie pastebėtus pavojus ir teikti pasiūlymus.
• Periodiškai atlikite darbo vietos rizikos vertinimą ir, jei reikia, atnaujinkite saugos procedūras.

04. Išvados

Kritimai iš aukščio yra rimta problema, tačiau taikant sistemingą požiūrį į rizikos valdymą ir vadovaujantis kritimo iš aukščio apsaugos priemonių hierarchija, galima žymiai sumažinti nelaimingų atsitikimų tikimybę.

Prisiminkite, kad efektyviausia apsauga – rizikos eliminavimas. Jei darbo aukštyje išvengti neįmanoma, pirmenybę teikite kolektyvinėms apsaugos priemonėms, o tik kraštutiniu atveju – asmeninėms apsaugos priemonėms ir vidinės kontrolės priemonėms.

Susijusios paslaugos

• Leidimai darbams